Skip to main content

maitte

juanmartin ·k erantsia Og, 04/20/2006 - 16:37 ·tan
Sarrera nagusia
Kategoria gramatikala
Forma mugatua
maittía
Esanahia
Amado, -a, querido, -a.
Esamoldeak
  • maittía-maittía eiñ. (c). Esapidea. haur hizkera Eskuaz igurtzi, norbaiti goxo-goxo eskua pasatu. · En lenguaje infantil, frotar delicadamente a alguien; sobre todo en el lugar donde tiene daño. Zure anaiak belaunian pupu artu dau ta maittia-maitia eiozu./ Etorri ona polittoi, maitia-maittia eingotsut eta.
  • maittía izan. (c). du Aditza. Oso estimatu euki, asko maite zerbait edo norbait. Oso maittia dau bere txamarra zarra./ Zuen neskatillak oso maittia dabe gure mutikua./ Kuadrilla orrek oso maittia dau Infernuko tabernia.
  • maittetsu ibili. Esapidea. Maiteminduta ibili. Oso maittetsu dabitz aspaldi ontan.
Aipamenak
Aipamena bera Egilea

Aurrekoa ikusi

Laburpena

1.maitte, maittía. (b). Adjektiboa. Amado, -a, querido, -a. Nora joango ga, maittia. ohar bat Esamoldeak: maittía-maittía eiñ. (c). Esapidea. haur hizkera Eskuaz igurtzi, norbaiti goxo-goxo eskua pasatu. · En lenguaje infantil, frotar delicadamente a alguien; sobre todo en el lugar donde tiene daño. Zure anaiak belaunian pupu artu dau ta maittia-maitia eiozu./ Etorri ona polittoi, maitia-maittia eingotsut eta. maittía izan. (c). du Aditza. Oso estimatu euki, asko maite zerbait edo norbait. Oso maittia dau bere txamarra zarra./ Zuen neskatillak oso maittia dabe gure mutikua./ Kuadrilla orrek oso maittia dau Infernuko tabernia. maittetsu ibili. Esapidea. Maiteminduta ibili. Oso maittetsu dabitz aspaldi ontan.

Multimedia

Bisitarien oharrak